grūdgalys

grūdgalỹs sm. ppr. pl. (3^a) KlvrŽ, grū́dgalis (1) žr. grūdagalys: Šiokių tokių grūdgalių̃ prisišlavinėjo į maišiuką Užv. Maišgalėliai su bulbėmis, pelais, grūdgalėliais Žem. Nuvešim tokių grūdgalė̃lių, sumalsim ir bus kiaulėm Grž. Žvirblis vaikštinėja po kiemą, ieško grūdgalių̃ Skr. Nėr jau nė grū́dgalio Gs. Vienais grū́dgaliais iššėrėm kiaules Slnt. Neturėjome nė pasiutusio grūdgalio rš.